Kalba Gabija. Per pamoką žiūrėjome animacinio filmuko „Monstrų universitetas“ dalį. Filmukas įdomus, daug įdomiausių monstrų jame. Mažas žalias monstriukas Maikas kartu su klasės draugais ir mokytoja atvyksta į ekskursiją, į Monstrų universitetą. Maikui labai patinka šis universitetas ir nuo šiol jis turi svajonę – baigęs mokyklą norės čia įstoti ir studijuoti. Universitete monstrai mokosi gąsdinti ir bauginti vaikus, dažniausiai tada, kai vaikai miega. Kuo labiau vaikas išsigąsta, tuo geresniu monstru yra laikomas tas, kuris vaiką gąsdino. Maikas yra mažas ir mielas, draugiškas ir mandagus, jis neprimena baisaus monstro, todėl niekas netiki, kad jis tinkamas šiam universitetui.
Kalba Rokas. Filmo dalyje buvo penki įdomūs veikėjai. Aš jums juos pristatysiu, tačiau neišsamiai. Atspėkite, apie kurį veikėją aš kalbu ir jo apibūdinimą patikslinkite, pratęskite.
1. Apibūdinamas Maikas Vazovskis.
Išsamus apibūdinimas, aktualus mokytojui: mažas, žalias, slidus, beplaukis, apvalus, ilgos tik kojos ir rankos, viena didelė akis ir burna, dideli platūs dantys su kabėmis, mini ausytės (kaip ragiukai).
2. Apibūdinama mokytoja Karen Greis.
Išsamus apibūdinimas, aktualus mokytojui: didelė, rožinė, beplaukė, liulanti, be kojų, primenanti kirmėlę, tačiau nešliaužia, o tarsi eina. Du riesti ragai, primenantys dvi surištas kasas, su akiniais, ryškiai padažytos raudonos lūpos.
3. Apibūdinamas Maiko kambariokas Rendis Boksas.
Išsamus apibūdinimas, aktualus mokytojui: violetinis beplaukis driežas su 8 kojomis, juda labai greitai, ant galvos 3 ataugos, panašios į 3 plaukus, akys išsprogusios, užsidėjęs apvalius violetinius akinius, plati, dantų pilna burna, uodega žydrai violetinė. Geba išnykti (jam išnykus lieka tik akiniai) ir vėl atsirasti.
4. Apibūdinama profesorė Kietasprandė.
Išsamus apibūdinimas, aktualus mokytojui: kūnas iki pusės primenantis žmogaus, o likusi dalis – kaip šimtakojo vabalo. Kaukolės formos veidas, plaukai primena kaulėtas ataugas, akys įdubę, žvilgsnis griežtas, iki pusės vilki tvarkingą švarką, matosi marškinių apykaklė – stati, dantyta, deranti su plaukais. Geba išskleisti didelius sparnus kaip šikšnosparnis ir greitai skraidyti.
5. Apibūdinamas Džimis Sulivanas.
Išsamus apibūdinimas, aktualus mokytojui: didelis, meškiną primenantis monstras ryškiu žaliu, ilgu kailiu, kuris išmargintas violetinėmis dėmėmis. Ilgos kojos ir rankos, gremėzdiškos letenos. Galva su ragais, nedidelės akys viena šalia kitos ir maža nosis, tačiau stipriai atsikišęs apatinis žandikaulis ir plati burna su daug dantų.
Užduotys
Peržiūrėję animacinio filmuko „Monstrų universitetas“ pradžią (10–15 min), atsakykite į šiuos klausimus.
- Ką Maiklas pamato atvykęs į Monstrų universitetą: apibūdinkite, kokius monstrus matėte – dydis, forma, spalva, su kailiu ar be, kitos išvaizdos detalės, vaikščiojo / šliaužiojo / plaukiojo ar skraidė?
- Palyginkite monstrų išvaizdą įvardindami skirtumus (kuo daugiau skirtumų įvardinsite, tuo geriau):
a) Maiklas ir mokytoja Karen,
b) Maiklas ir Sulivanas,
c) Maiklas ir kitas jūsų pasirinktas monstras iš matyto filmo epizodo.
Įvardinkite, koks gyvūnas galėtų būti:
- slidus, glitus, šlapias,
- švelnus, minkštas, su kailiu,
- kietas, šiurkštus, šeriuotas.
Mokiniai užsimerkia arba užriša akis. Mokytojas išsitraukia skirtingus daiktus ir siunčia juos per rankas. Uždavinys mokiniams: atpažinti rankose laikomus daiktus ir pajausti, koks jų paviršius. Tai gali būti daiktai iš gamtos (lapas, kankorėžis, kaštonas, obuolys ar įvairių paviršių medžiagų skiautelės) arba namų apvykos daiktai (kempinė, šepetėlis ir t.t.). Daiktų neturi būti labai daug, geriau, kad jie būtų kuo įvairesni. Kai daiktas apeina ratu, mokytojas pradžioje daikto nerodo, o mokiniai spėja, koks tai buvo daiktas. Po to daiktas padedamas į rato vidurį. Daiktas tiksliai įvardijamas ir apibūdinamas jo paviršius.
Mokytojas mokiniams pasako raktinį žodį, pavyzdžiui, MINKŠTAS, ŠLAPIAS, KIETAS, SUNKUS, POPIERINIS ir pan. ir tada prašo įvardinti, kokie daiktai klasėje gali būti šiuo žodžiu apibūdinti, pavyzdžiui KIETAS: stalas, stiklas, palangė, lenta. Dar įdomiau būtų šią užduotį atlikti mokyklos kieme, lauke. Pradžioje mokytojas gali duoti po vieną raktinį žodį (pvz., KIETAS), o tada skirti po 2 ar 3 raktinius žodžius (pvz., KIETAS, SUNKUS ir ŠLAPIAS). Kuo daugiau raktinių žodžių bus skirta, tuo sudėtingiau priskirti tinkamus daiktus aplinkoje.
Žaiskite žaidimą TAIP / NE. Mokiniai sėdi ratu. Mokytojas arba vienas kuris mokinys sugalvoja daiktą. Kiekvienas mokinys užduoda klausimą apie daiktą, neįvardindamas, kas tai. Pavyzdžiui, negalima iškart klausti: „Ar tai braškė?“ Klausimai gali būti tokie: Ar šis daiktas valgomas? Ar tai daržovė? Ar jis auga ant žemės? ir pan. Ir tik paklausinėjus apie daiktą, galima spėti. Daiktą sugalvojęs asmuo į klausimus gali atsakyti tik TAIP arba NE, negali atsakinėti plačiau.