Kalba Gabija. Papasakosiu jums pasaką apie baisų vasaros karštį ir ledus. Jums reikės pabaigti pasaką.
Vieną vasarą ledų pardavėjas parke pardavinėjo ledus iš spalvoto ledų šaldytuvo. Ledų turėjo įvairiausių: baltų iš grietinėlės, spalvotų vaisinių ir net mėlynos bei baltos spalvos dryžuotų „Junga“ ledų. „Junga“ pavadinti todėl, kad gaminami Klaipėdoje ir primena baltai mėlyną, dryžuotą jūreivio aprangą. Visi ledai kalbėjosi apie patį didžiausią savo košmarą – kas nutiks, kai jie bus išimti iš ledų šaldytuvo. Nė vieni ledai nežinojo, kad iš tikrųjų nutinka… Grietinėlės ledai galvojo, kad išlipus iš šaldytuvo, jie galės susitikti su kitais grietinėlės ledais ir pašokti ledų šokį. Vaisiniai ledai svajojo apie pasimatymą su tikrais vaisiais: pavyzdžiui, su obuoliais, kriaušėmis ar bananais. Na, o „Junga“ ledai svajojo apie plaukimą banguota Baltijos jūra, žuvėdras danguje ir karštą vasaros saulę. Prie ledų šaldytuvo priėjo mažas berniukas, jis pasirinko „Junga“ ledus. Pardavėjas paėmė kelias eurų monetas iš berniuko, tada iš šaldytuvo ištraukė ledus ir padavė berniukui. Berniukas nudžiugo, apsilaižė ir…. PABAIKITE pasaką paminėdami:
* Kas nutiko „Junga“ ledams? Ką jie pajuto išimti iš šaldytuvo ir kodėl? Ar išsipildė šių ledų svajonė? Ar jie buvo suvalgyti ir kaip?
* Kas pirko grietinėlės ir vaisinius ledus? Ką jie pajuto išimti iš šaldytuvo ir kodėl? Ar išsipildė šių ledų svajonė? Ar jie buvo suvalgyti ir kaip?
Užduotys
Pagal mokytojo duotus paveikslėlius (ar be jų) apibūdinkite daiktų kitimą – kaip tirpsta daiktai ir kaip skystis teka, varva, išsilieja, išplinta:
- tirpsta varveklis,
- tirpsta ledai vaflyje,
- ledo rutuliukas tirpsta lėkštėje,
- tirpsta ledai ant pagaliuko,
- ledo gabaliukas tirpsta sultyse,
- ežero ledas plonėja,
- šokolado plytelė tirpsta karštyje,
- šokoladas lydosi / tirpsta indelyje ant viryklės,
- tirpsta ledo lytis,
- tirpsta saulėje paliktas želė tortas,
- šyla, kaista ir deformuojasi asfaltas,
- lydosi sviestas keptuvėje,
- lydosi sūris ant karštų makaronų,
- pavasarį tirpsta besmegenis.
Apibūdinkite šalčio darbus – kaip šaltyje formuojasi, sustingsta, apšąla daiktai:
- ant langų formuojasi šerkšnas,
- ant medžių, augalų formuojasi šerkšnas,
- susidaro varvekliai,
- apšąla automobilio išorė – langai, durys, visas kėbulas,
- iš išorės apšąla namas: durys, langai, sienos,
- užšąla vanduo balutėje,
- užšąla ežero vanduo,
- sušąla snargliukas nosyje,
- įšąla žemė taip, kad neįmanoma jos kasti kastuvu.
Aptarkite, kaip kinta žmogaus pojūčiai: kai žmogus junta malonią vėsą, kai junta nemalonų šaltį, ir kodėl šie pojūčiai tokie? Aptarkite, kokiose situacijose pavojaus žmogaus sveikatai nėra, o kokiose jau yra ir kodėl?
- Vėsus butas karštą vasaros dieną. / Nešildomas butas šaltą žiemą.
- Duše nuolat teka ledinis vanduo, nėra karšto. / Apsiprausimas vėsiu vandeniu sugrįžus po sunkaus darbo, sporto, kai kūnas įkaitęs, suprakaitavęs.
- Panirimas į vėsų ežero vandenį karštą vasaros popietę. / Šaltą žiemos dieną batai kiaurai permirksta ir šąla kojos.
- Karštą vasaros dienos atsigeriama maloniai vėsaus limonado. / Sušilęs ir perkaitęs žmogus geria ledinį vandenį.
Padiskutuokime, kodėl šiems gyvūnams šaltis nebaisus ir ką jie turi, kad geba apsisaugoti nuo šalčio:
- poliarinis lokys / lapė,
- Antarktidos pingvinai,
- Sibiro tigras.
Žaidimas „Užšalk“. Tai improvizacinis žaidimas. Pradžioje klasė susitaria, kokią situaciją vaidins (pvz.: „Vaikas perka ledus.“ arba „Šeima pietauja prie bendro stalo.“). Vienas mokinys pradeda tą situaciją vaidinti, kitas įsitraukia į vaidinimą, jį keičia, papildo, kuria naują situaciją. Veiksmas vyksta be gestų / su gestų k. Kiti mokiniai stovi vienas už kito ir laukia savo eilės. Pirmasis iš eilės sako: „Užšalk“. Tada tie, kurie vaidino, sutingsta. Pirmas iš eilės, sakęs užšalk, prieina ir kuria savo situaciją. Aktoriai vėl atgyja ir tęsia improvizuotą vaidinimą. Kas iš aktorių jaučia, kad pavargo ir nebenori dalyvauti toje situacijoje, eina į eilės galą. Veiksmas vyksta toliau, ir vėl pirmasis iš eilės sako: „Užšalk“. Aktoriai vėl susitingsta. Pastaba: Gali būti kuriamos vis naujos situacijos. ARBA Kiekvienas turi judėti, šokti, kol mokytojas duoda kokį nors ženklą. Kai jis parodo tokį ženklą, reikia „užšalti“ toje pozoje, kurioje mokiniai buvo. Jei kuris nors nespėjo, iškrenta iš žaidimo. Laimi tas, kuris geriausiai matė / suprato mokytojo duotą ženklą.